- žiubininkas
- 2 žiùbininkas, -ė smob. (1) 1. kas degioja balanas: Piemuo kiaurai stovės tuo žiùbininku Trk. 2. juok. kas užstoja šviesą: Varyk tą žiùbininką šalin, aditos nematau! Trk. O o – sustos žiùbininkai už lempos – i siūk ka nori Trk.
Dictionary of the Lithuanian Language.